- vyrininkė
- výrininkė (-ykė) sf. (1) Vlkv; LTR(Nmk) menk. moteris, kimbanti prie vyrų: Merga, kuri su vyrais nori kultis, vadinas výrininkė J. Ai merga, výrinykė, nieko nebus iš tokios Lkč. Jezau, výrininke pavadins – nevaikščiosi su vaikiu nėkaip Pvn.
Dictionary of the Lithuanian Language.